Susietumas (angl. entanglement) yra gana įdomus kvantinės fizikos principas, dar žinomas kaip kvantinis neatskirtinumas arba kvantinė pintis – tai net dideliu atstumu viena nuo kitos esančių dalelių sąsaja, koreliuojanti jų elgesį neįtikimais būdais. Kai bet kurie du objektai sąveikauja kvantinėje fizikoje, jie susisieja ir išlieka susiję nesvarbu, kiek toli vienas nuo kito būtų. Atstumas neturi įtakos susietumui. Populiarusis kvantinio susietumo paradoksas yra tai, kad vienos iš susietų dalelių stebėjimas apibrėžia antrosios būseną.
Kvantinis susietumas – tai dviejų susietų objektų būsenų tarpusavio priklausomybė. Jei vienas objektas keičia savo būseną, tai automatiškai, akimirksniu, tuo pačiu metu ir kitas objektas pakeičia savo būseną į priešingą. Kasdienybėje sutinkamas pavyzdys būtų toks. Tarkim, žmogus nusiperka naują porą kojinių. Kojinės visiškai vienodos, neturi raštų ant šonų ar kitų požymių, kurie nurodytų, kuri kojinė yra kairė, o kuri – dešinė. Tuo momentu, kai žmogus paima vieną kojinę ir nusprendžia ją apsimauti ant kairės kojos, kita kojinė tuo pačiu metu tampa dešinės kojos kojine arba atvirkščiai – viena tampa dešine, o kita tuo pačiu metu tampa kaire kojine.
Kvantinių susietumo analogijų yra ir mūsų kasdieniuose santykiuose. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, 34 proc. turinčių vaikus tėvų yra išsiskyrę, o vaikas gyvena su vienu iš jų. Kai išsiskyrę tėvai palaiko normalius santykius ir vaikas bendrauja su savo mama ir tėvu, susietumas išlieka. O kas atsitinka susietumui, kai vaiką verčia rinktis su kuo jis turi gyventi? Arba iš pažiūros nekaltas klausimas – ką tu myli labiau, mamą ar tėtį? Tuo metu, kai vaikas pasako, kad jis renkasi gyventi su mama, jis automatiškai išduoda tėvą ir atvirkščiai – kai renkasi tėvą, išduoda mamą. Bet kuriuo atveju vaikas tampa išdaviku vieno iš tėvų atžvilgiu. Tuo metu vaikas patiria didžiausią emocinę, moralinę traumą. Tai tas pats, lyg žmogus būtų priverstas pasirinkti kurios rankos netekti – kairės ar dešinės, kurią ranką jis labiau myli – kairę ar dešinę. Susietumas lyg ir išlieka su vienu iš išduotų tėvų, bet jis nepilnavertis, lyg užspausta laistymo žarna – vanduo kaip ir teka, bet palaistyti lysvės jo neužtenka. Arba lyg prastas interneto ryšys – sumokėta už 100 Mbps greitį, o įrenginį realiai pasiekia tik 5 Mbps, nes kažkur yra kamštis dėl šlamšto arba tiesiog blogai sureguliuotas duomenų srautas.
Taip dėl nekokybiško santykio su vienu iš tėvų vaikas netenka pusės jam skirto palaikymo, gyvybiškai svarbių išteklių. Viskas yra persipynę, viskas yra susiję ir sąveikauja akimirksniu. Kaip tuo pačiu metu pakinta susietų dalelių būsenos, taip akimirksniu užsisuka arba nutrūksta procesai mūsų gyvenime ir likime.
Dabar pats geriausias laikas kiekvienam peržiūrėti ir pagerinti sąsajų kokybę su savo vaikais, tėvais ir protėviais, siekiant „atitiesinti užlinkusią žarną“ ir pilnavertiškai „palaistyti savo gyvenimo lysvę“ arba gauti „maksimalų, užsakytą internetinį greitį“. Atstatyti užspaustą ar nutrūkusį sveikatos, pinigų, sėkmės srautą.
VISKAS VYKSTA VISUR IR VIENU METU.