Kai pati buvau Dahabe prie Mėlynosios įdubos, jaučiau paniką, baimę nuo jos gylio ir tuo pačiu metu žavėjausi užburiančiu povandeninio pasaulio grožiu.
Žiūrėdama filmą, norėjau suprasti kokia jėga traukia Alessia su tokia aistra ir pasiryžimu nerti į gylį, tamsą ir siekti rekordo rizikuojant savo gyvybe. Kai kiekvieną kartą ji nežino ar sugebės iš ten sugrįžti nepraradusi sąmonės ir vėl įkvėpti. Kaip besąlygiškai ji pasitiki aplinkiniais žmonėmis ir pačiu vandeniu, o visą savo dėmesį tuo metu sukoncentruoja į vienintelį tikslą – panirimą.
Kokia turi būti gelbėtojų kantrybė ir atsidavimas per varžybas saugoti narą ir tik pačiu paskutiniu momentu prireikus, jį gelbėti, nesutrukdyti ir leisti jam pasiekti savo pergalę.
Gelbėtojų pagarba naro tikslams, pagalba saugiai pasiekti pergalę yra tarnavimo kitiems pavyzdys.
Tiek nedaug nardytojų, kurie pasiekia pasaulio rekordą – panyra į naują gylį, ir tik jie vieni žino kokią kainą jie už tai sumokėjo.
Alessia Zecchini ir Stephen Keenan meilės istorija labai susišaukia su Rose ir Jack istorija J. Cameron filme „Titanikas“ (1997 m.).
Vieta, laikas ir aplinkybės kitos, bet scenarijus tas pats. Du žmonės susitiko, pamilo vienas kitą ir visą kartu praleistą laiką padėjo vienas kitam, kartu tobulėjo ir mokėsi. Ji turi savo svajonę, tikslą, o jis padeda jai to tikslo siekti, padrąsina, palaiko, pamoko ir saugo. Susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms, jis paaukoja savo gyvybę, kad išgelbėtų ją. O ji išgyvena, nepalūžta ir toliau siekia savo tikslų ir svajonių tam, kad jo pasiaukojimas būtų įprasmintas.
Kokio mito, legendos, pasakos, filmo ar knygos herojaus scenarijų gyvenate jūs?