Tuo vieninteliu krištolinio mikrofono savininku (o gal reikėtų sakyti savinninkais) tapo Nemo iš Šveicarijos su daina „The code“ (liet. „Kodas“). Simboliška – Šveicarija, kuri laikosi neutralumo ne tik karo atžvilgiu, bet jau ir lyčių 😊, šiais permainingais laikais yra nugalėtojo tėvynė. Permainos, išsilaisvinimas pasiekiamas nulaužiant kodą, juk iš dainos žodžių neišmesi – „I broke the code, whoa-oh-oh“ (liet. Aš nulaužiau kodą, vau-o-o). Pats atlikėjo vardas taip pat simboliškas – Nemo, kaip animaciniame filme „Rasti žuviuką Nemo“, kur pagrindinis herojus Nemo – paprastasis jūrų klounas (angl. Clown fish). Netgi Nemo iš Šveicarijos aprangos spalvos panašios į to žuviuko 😊.  Taigi, sistemą galima laisvai apeiti arba nulaužti kodą identifikuojantis belyčiu arba klounu, džokeriu ar bet kokiu kitu neapibrėžto prado sutvėrimu. Tik nulaužus kodą jau reikia pereiti į kitą lygį, nes kitu atveju rojus neilgai trunka („Now I found paradise | I broke the code, whoa-oh-oh“). Prizas greitai sudūžta. Gamtos suteiktą formą ignoruojantiems dovanoti prizai taip pat greitai praranda savo formą.

Greta modernių technologijų ir DI savo vietos neužleidžia užkeikimai bei ritualinės apeigos, kurios niekaip negali išlipti iš viduramžiškų išraiškos formų. Sunaikinimo kerai „Avada Kedavra“ ir ritualas aukštai vertinami tiek komisijos, tiek ir žiūrovų. Nieko naujo po Saule, užkeikimai ir ritualai sėkmingai galioja XXI amžiuje, galima juos atvirai skleisti milžiniškai auditorijai.

Lietuva su gražiu pasirodymu liko 14-ta, aukščiau ir negalėjo pakilti, nes šį kartą tauta pasirinko luktelti – dainą „Luktelk“. Luktelk kol pasirinksiu – mėlyną ar raudoną, apšvietimą ar piliulę. Gal kas žino ko laukiam?

Kita tendencija – savo asmenybės, veido arba identiteto slėpimas. Kaukės naudingos net tik per kovido pandemiją, dalyvaujant banko plėšime, jos taip pat padeda pasislėpti viešose vietose, kuriose kiekvieną stebi daugybė kamerų. Net keturiuose pasirodymuose šokėjai buvo užsidengę veidus, arba jų apranga buvo visiškai belytė, susiliejanti su kūnu, tarsi būtų siekiama jų neidentifikuoti, kad neužgožtų solistų 😊.

Ko Eurovizijos žiūrovai nepalaiko – apsvaigusių („Dizzy“) berniukų atviro išdykavimo sporto persirengimo kambaryje – 0 taškų iš žiūrovų, tačiau šalių komisijoms tai patiko – skyrė net 46 balus.

Eurovizijos komisijai yra svarbios taisyklės, juk negalima gyventi be taisyklių („No rules“), o kas jų nesilaiko, lieka tik su šortais 😊.

Taip pat Eurovizijos žiūrovai nepalaiko narkotikų – žinai apie juos ar ne – jokio skirtumo.  Puiki, šiuolaikiška švedų „Unforgetable“ muzika ir atlikimas, tačiau vizualūs efektai – stilizuotas narvas, linijos ir dainos pavadinimas ekrane nesukuria jokio emocinio ryšio su dainos žodžiais. Taip ir neaišku, ko jie negali pamiršti, ar skausmą keliančios jos, ar klaidingo kodo, ar „didžiojo perkrovimo“ ir matricos nunulinimo „00:00:00:00“. Tai ko gi jie negali pamiršti, likę narve?

PASAKOJIMAS AR GYVENIMAS, GYVENIMAS AR PASAKOJIMAS.